Jau lygiai septynios dienos, kaip baigėsi vasara. Kaip pagal užsakymą, pirmą dieną rudens lijo lietus. Nesupratau, kur dingo vasara. Vėl sėdžiu paskaitose. Paskutiniai metai studijų ir kas po to? Galbūt iškeliausiu tęsti magistratūros į kitą šalį, gal liksiu čia. Bet ką čia kalbėt, kaip sakė kursiokai: tu bent gauk diplomą į rankas.
Kaip skiriasi žmonių siekiai. Aš manau, kad jeigu kažko nori, to ir gausi, nes su kiekvienu noru, gauni priemoniu tam tikslui atlikti. O ar visi mūsų norai verti jų siekimo? Ar visi norai tikrai mums yra naudingi. Tarkim, nori kažkokio asmens fiziškai, dvasiškai, bet ar tikrai verta, bet kokiomis sąlygomis, siekti kito žmogaus. Kas mums yra svarbiau, mūsų poreikis, ar kito žmogaus tikrieji norai. Socialiniuose santykiuose, kartais patys nesuprasdama arba sąmoningai išskiriame populiariuosius ir atstumtuosius, kai kurie būna per vidurį. Taipogi patys suprasdami arba ne, mes stengiamės būti populiarūs. Jei nepatinka viršūnėles, mes atskiriame save nuo populiariųjų ir bandome iškelti savo socialinę grupę atstumtųjų ar ne itin populiarųjų virš kitų. Tai va, jei ieškome, socialinės grupės kurioje jaustumėmės gerai, mes randame tokią grupę, pamatome socialiai viršiausią asmenį toje grupėje, mes bandome užmegsti santykius su tuo asmeniu. Lengviausias būdas sietis su socialinėmis grupėmis yra lytiniai santykiai, jei asmuo yra seksualiai traukiantis. Ir tarkim, jei mergina nori vaikino, kuris yra priklausantis kitai socialiniai grupuotei ir nori jo, ar ji tikrai jo dėl jo žmogiškų savybių ar dėl to, kaip jį nušviečia, jį supanti socialinė aplinka.
Kas mus priverčia norėti santykių su kitais asmenimis? Ar tai, kad mes kažko norim, nes jų šypsena, priverčia mus iš naujo prisiminti, ką reiškia juoktis, ar dėl to, kad jis derinasi prie naujausio rankinuko, ar merginos plaukų spalva dera prie naujos mašinos.
Ir aš apie ką aš čia šneku. Baigėsi vasara. Aš vėl galiu gilinti savo žinias įvairiomis kryptimis, į kurias nukreipia dėstytojai. Praėjo praūžė festivaliai. Gyvenimas vėl lengvas ir gražus. Nes laiko problemų ieškojimui nebeliko.
![]()





primityviai žiūrint, skamba taip, lyg kažko norėtum.
Primityviai. Tiesiog teko išklausyti labai daug pasakymų iš draugų. NORIU. ir kai paklausi kodėl, atsakymas: “nu… ji kitokia, jos chebra gera”.