Iš tiesų turiu problemų galvojant pavadimus. Ne man tas reikalas.
Ar dažnai mes susimąstome, kad yra ką iš tiesų, mes veikiame savo gyvenimuose? Jei ir mąstome, tai iš tiesų, dažniausiai nupiešiame sau gražią idilę. Jei tuo metu murkdomės savo pačių išmatose sugalvojame, kaip iš to išlipsime, arba dar labiau save skamdiname. Niekada nepastebime, kaip savo gyvenimą deliojame į lentynėles, pagal jau sukurtus stereotipus. Kada paskutinį kartą padarėme kažko tokio, kad mus būtų verta prisiminti. Kai gerai pagalvoji turbūt niekada. Mūsų gyvenimas susideda iš kelių pagrindinių aspektų.
Populiarumas. Siekiame būti populiarus, bei pripažinti patys to nesuprasdami. Juk tam ir yra sukurta mada, kad galėtum užsidėtu naujausius skarmalus ant savęs ir būtum pastebėtas. Dabar madoje yra stilius. “Savitas stilius.” Juokinga, nes tas savitas “neformalizmo, pankizmo” stilius yra parduodamas vos ne konteineriais. Ieškome draugų, kuo daugiau, tuo geriau. Minimaliai pilnaverčių santykių. Draugų irgi ieškome ne bet kokių, o tokių kurie patinka kitiems, arba tokių kurie galėtų mus pametėti vienu socialinių laipteliu aukščiau.
Specialybė. Vadyba, teisė, ir kitos, Vau. Kiek žmonių, ten įstojo, nes tai prestižinė specialybė, Kiek ten esančių žmonių iš tiesų, tai nori dirbti savo gyvenime? Mažai, todėl gerų tų srities specialistų nėra. Universitai, kolegijos. Nesvarbu, kur geriau paruošk, svarbu, gražesnių atspalvių diplomas ant sienos. Juk reikia įrėminti ir pakabinti. Nesvarbu, kad studijų metais, tik tai kepenis sugadinome ir išmokome misti oru. O kai kurių dėstytojų taip ir likome nematę.
Konformizmas. Mes išskirtiniai ir nepakartojami. Melas. Netiesa. Mes ieškome panašių į mus. Individualybių mažai, todėl jos yra kopijuojamos. Apsistatome save savo mini klonais, mes irgi kažkieno klonai. Daryk, kaip visi. Niekada nesuklysi. Sukuriamos mini taisyklės, kiekvienam socialiniam įvykiui ir mes jų tvarkingai laikomės. Jei kas peržengia ribas, jis yra netikėlis(Bendradarbio žodžiais:”atsilupėlis”). Nepasiduoti konformizmui, praktiškai neįmanoma.
Šeima. Įdomus socialinis funkcinis vienetas. Senai praradęs archajinę reikšmę. Vyras standartinis etalonas. Moteris irgi pagal nupaišytus standartus. Šiais laikais, vaikai yra prabangos dalykas. Jie kaip įrodymas gero socialinio gerbūvio.
Viskas sudeliota į mažus skyrelius ir tikslas, ne mums pasijausti geriau, o padaryti taip, kad kiti mus geriau vertintų. Mizantropija, kartais nuostabus palydovas.
Priminei citatą: “You are not a beautiful and unique snowflake. You are the same decaying organic matter as everyone else, and we are all part of the same compost pile.”
Pastaruoju metu irgi pastebiu, kad dažnai noriu to, ko iš tiesų nenoriu. Tiek renkatis rūbus, tiek sprendžiant, kokia mergina man patinka, tiek galvojant apie tolimesnės ateities planus. Sunku nusispjaut į aplinką ir būti sau, o ne kitiems…
Aš manau, kad tai yra dėl bendrumo paieškos. Noras kažkam priklausyti, nebūti vienam kaip pirštui.